nuotarastis

núotarastis sf. (1) Lš žr. 1 nuotartis 1: Vaikas peršals, tai paskui dar kokios núotarasties bus [kad jį peršaldę] Lp. Dėl jo pinigų tai man tik núotarastis Kb. Toj núotarastis, tos bėdos, kad jau nenoriu nei gyvent Nmn.